- užstolis
- 2 ùžstolis, -ė smob. (1) NdŽ, P.Skar, Krž, Grdž kas užsistoja, gina, užtarytojas: Ùžstolis atsirado: tik vaiką paikini! Rs. O ką, dabar ji turia ùžstolį ir nieko nebijo Jrb. Jisai yra nuteisinimu mūsų, jisai užstoliu mūsų, per kurį mes vėl iž tiesos nuteisinti DP3.
Dictionary of the Lithuanian Language.